Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai šių metų spalį įvardijo išskirtiniu – Registrų centro duomenimis, jis NT rinkai buvo rezultatyviausias per pastaruosius dvejus metus. Prognozuojama, jog sandorių skaičiumi 2024-ieji bus artimi praėjusiems, o kai kuriuose segmentuose – netgi geresni. Pavyzdžiui, Vilniuje, pasak NT ekspertų, būstų pardavimai per pirmuosius 10 mėn. jau viršijo praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Pirkėjai nusiteikę optimistiškai
Viena svarbiausių priežasčių, lėmusi NT rinkos aktyvumo augimą šį rudenį – daugiau nei 1 proc. sumažėjęs EURIBOR. Šis, nuo metų pradžios lauktas, pokytis didžiausią įtaką padarė ekonominės klasės būstų pardavimams, mat dauguma šio segmento būstų įsigyjama būtent skolintomis lėšomis. Kaip rodo Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) „Kreda“ grupės rezultatai, šių metų spalį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto paskolų išduota apie 44 proc. daugiau.
Pasak Jungtinės centrinės kredito unijos kreditavimo grupės vadovo Donato Juozapavičiaus, Europos centrinio banko (ECB) sprendimas mažinti arba ne bazines palūkanų normas – tiesiogiai susijęs su gyventojų apsisprendimu skolintis būstui. Šią vasarą, ECB pirmą kartą paskelbus apie mažinamas bazines palūkanų normas, ši žinia tapo pozityviu signalu gyventojams, kurie pradėjo aktyviau domėtis naujų būstų pasiūla ir finansavimo sąlygomis, tačiau priimti sprendimų dar neskubėjo. Tuo tarpu antrasis palūkanų normų mažinimas jau tapo impulsu pirkti būstą – trečiąjį šių metų metų ketvirtį „Kreda“ kredito unijų grupėje gerokai augo ne tik užklausų, bet ir sudaromų paskolų sutarčių skaičius.
Akivaizdu, kad dėl didesnės būsto pasiūlos aktyviau skolinasi didmiesčių gyventojai, tačiau augantis susidomėjimas nekilnojamuoju turtu (NT) pastebimas ir regionuose. Būtent regionuose, uždarant komercinių bankų skyrius, kredito unijos tampa pagrindine, o kartais ir vienintele finansinių paslaugų alternatyva, kur patogu ne tik atlikti kasdienes finansines operacijas, bet ir, prireikus, kreiptis dėl paskolos būstui įsigyti.
„EURIBOR – svarbi būsto paskolų sudedamoji dalis, todėl jo mažėjimas tiesiogiai susijęs su geresnėmis sąlygomis pasiskolinti ir mažesnėmis būsto paskolos įmokomis. Natūralu, jog trečiąjį ketvirtį stebėjome ne tik būsto rinkos atsigavimą, bet ir greičiau priimamus sprendimus jį įsigyti – būsto paskolų išduota 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Mūsų duomenimis, aktyviausiai būstui šiuo laikotarpiu skolinosi 20–30 metų amžiaus kredito unijų nariai, o vidutinė paskolos suma siekė daugiau kaip 60 tūkst. eurų. Būsto paskolų segmente labiausiai augo 250–400 tūkst. ir didesnes sumas viršijančios paskolos. Prognozuojama, kad paskutinį šių metų ketvirtį būsto paskolų aktyvumas nemažės, taigi, metus užbaigsime tikrai pozityviai“, – komentavo D. Juozapavičius.
Į „Kreda“ grupės kredito unijas dėl paskolos NT įsigijimui dažnai kreipiasi ne tik jau esami nariai, bet ir Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas užsienio valiuta ar dirbantys pagal individualios veiklos pažymas – kredito unijų specialistai atidžiai įvertina kiekvieno besikreipiančiojo situaciją ir pasiūlo tinkamiausią bei, dažnu atveju, individualų sprendimą.
„Augant NT rinkos aktyvumui, savo nariams siūlome patrauklius, į jų poreikius orientuotus ir individualizuotus finansavimo sprendimus. Suprantame, kad sprendimas įsigyti būstą kiekvienam žmogui yra ypač svarbus žingsnis, todėl labai svarbu pasirinkti patikimą finansų partnerį, kurio siūlomos sąlygos užtikrina konkrečius poreikius ir atitinka lūkesčius“, – kalbėjo D. Juozapavičius.
Kredito unijos gali suteikti būsto paskolas, kurių suma sudaro iki 85 proc. būsto vertės. Taip pat jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą, teikia paskolas su valstybės subsidija.
Prognozuojamas tolesnis NT rinkos atsigavimas
Lietuvos banko prognozės rodo, jog ekonomika kitąmet augs daugiau kaip 3 proc., toliau didės atlyginimai, mažės palūkanos. Jei šios tendencijos nesikeis, kitų metų pabaigoje būsto įperkamumas turėtų sugrįžti į istoriškai geriausią 2020 metais fiksuotą lygį, kuomet jis siekė – 82 kv. m.
Kad būsto rinkoje nuotaikos pozityvios, patvirtina ir skaičiai – spalį oficialiai registruotų būsto sandorių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius dvejus metus. Ikipandeminį lygį pasiekė ir būsto paskolų skaičius, kurių vertė viršijo 2021 metų piką.
Beje, kitąmet būsto pirkėjų lauks dvi naujovės. Nuo vasario mėnesio bus suteikiama galimybė nemokamai refinansuoti būsto paskolą. Skaičiuojama, kad gyventojams tai leis sutaupyti maždaug 0,5 mlrd. eurų. Antroji Lietuvos banko iniciatyva – įpareigoti finansų institucijas nuo kitų metų gegužės paskolų gavėjams leisti rinktis tarp fiksuotų ir kintamų palūkanų normų.
„Kreda“ grupės kredito unijos jau ne vienerius metus lanksčiai prisitaiko prie kiekvieno nario poreikių, pavyzdžiui, įvertindamos konkrečią situaciją ir siūlydamos keletą alternatyvų renkantis paskolų palūkanų rūšis – fiksuotas ar kintamąsias.
Teikiamos visos finansinės paslaugos
Kaip parodė praėjusių metų pabaigoje atlikto „Kreda“ grupės žinomumo tyrimas, net 65 proc. respondentų, kurie nebuvo naudojęsi kredito unijos paslaugomis, svarstytų tą daryti. Pagrindiniai jų įvardyti motyvai rinktis „Kreda“ grupės kredito unijas – lanksčios paskolų sąlygos ir kokybiškas klientų aptarnavimas. Teigiamai įvertintas ir „Kreda“ grupės kredito unijų požiūris į klientą bei kompetentingi darbuotojai.
Nors neretai kredito unijos siejamos tik su kreditavimo paslauga – kreditais verslui ar žemės ūkiui, iš tiesų, gyventojams ir verslui jos tampa vis patrauklesne alternatyva komerciniams bankams arba būna pasirenkamos kaip antroji finansų įstaiga, kuri pasitelkiama tiek tvarkant kasdienius finansinius reikalus, tiek investuojant sukauptas lėšas ar skolinantis būstui.
Kredito unijos teikia klientams tokias pačias garantijas kaip ir bankai: tiek vieni, tiek kiti yra ne tik prižiūrimi Lietuvos banko, bet taip pat yra ir Lietuvos Respublikos indėlių draudimo sistemos dalyviai. Juose laikomi mažmeninių indėlininkų ir įmonių indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti VšĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tad finansų įstaigos bankroto ar nemokumo atveju indėlininkams būtų išmokamos draudimo išmokos.
