Antroje vasaros pusėje prekybos centruose prasidedantis mokyklinių prekių sezonas tampa galvos skausmu tėvams: kiek ir kokių kanceliarinių priemonių ar vadovėlių pirkti, kaip nepermokėti ir neišleisti visų šeimos pajamų. Ekspertai primena: kad pasiruošimas mokyklai netaptų rimta finansine našta, svarbu pradėti ruoštis iš anksto, o į prekybos centrus keliauti tik atlikus turimų daiktų reviziją, susidarius sąrašą, suplanavus biudžetą ir pasikalbėjus su mažaisiais.
Pataria neskubėti
Pirmokus šiemet ugdysianti mokytoja Veronika Naumova-Kazilionė dalijosi, jog svarbiausias pirkinys vaikams, ypač pradinukams – kuprinė. Mokytoja pataria nepirkti kuprinės, kuri, galbūt, patiko tėvams, bet ne pačiam vaikui. Šį pirkinį svarbu rinktis kartu, įtraukiant būsimą pirmoką: tėvai, įvertinę, ar kuprinė atitinka reikalavimus, yra pakankamo dydžio ir bus patogi, gali patarti, galbūt, rinktis kitą, išbandyti kelis modelius, bet galutinį sprendimą leisti priimti pačiam vaikui.
Pirkti kanceliarinių priemonių pašnekovė taip pat pataria neskubėti, verčiau pasitarti su vaiko mokytoja, kokių jų iš tiesų reikės konkrečiai klasei, nes sąrašų internete galima rasti labai daug, tačiau galiausiai dalis priemonių taip ir lieka nepanaudotos.
Mokyklinės mugės, išpardavimai daugeliui atrodo puiki galimybė sutaupyti, tačiau yra pavojus prisipirkti per daug nereikalingų daiktų, ypač jei biudžetas dar nesudėliotas, o sąrašas – tik galvoje. „Pavyzdžiui, renkantis liniuotę, patariu įsigyti paprasčiausią 20 cm liniuotę, kuri neblaškytų vaiko dėmesio spalvomis ar paveikslėliais. Jei vaikas kairiarankis, labai svarbu atkreipti dėmesį ir rinktis jam patogias priemones, ypač plunksnakotį. Penalas taip pat neturėtų būti pernelyg margas, o į jį sudėtos tik pagrindinės priemonės, kurių tikrai prireiks pamokose. Verta investuoti į kokybiškas žirkles, kurios būtų patogios, nes naudojamos dažnai. Žinoma, nepamiršti gertuvės“, – kalbėjo pašnekovė.
Ar rugsėjis vaikams reiškia tik naujus daiktus? Kaip pastebi mokytoja, jos ugdyti pradinukai penalą ar kuprinę naudodavo kelerius metus. „Su pradinių klasių mokiniais pamokų metu esame kalbėję, jog nereikia skubėti keisti daiktų, tik panorėjus, svarbu įvertinti, ar turimas daiktas nesusidėvėjęs, ar jį galima naudoti pakartotinai, galbūt, parduoti, mainytis ar padovanoti. Vaikai tokiu būdu mokėsi ir finansinio raštingumo: mes keitėmės daiktais, taisėme ir juos atnaujinome. Galbūt, vienam turimas daiktas nebereikalingas, bet jis gali būti naudingas kitam.
Vyresni vaikai tikrai supranta, jog normalu daiktus naudoti ne vienerius metus, juos saugoti, atnaujinti, užuot išmetus. Mąstymas keičiasi, bet tai nutinka ne per dieną, todėl labai svarbu kalbėti ir su tėvais. Nėra gerai, jei mokytoja kalba apie tvarumą, o namuose elgiamasi priešingai“, – sakė mokytoja V. Naumova-Kazilionė.
Pagelbės sąrašas
Ruošiantis rugsėjo 1-ajai dažnai neužtenka tik kanceliarinių priemonių ir kuprinės, prireikia drabužių, avalynės, sportinės aprangos, neretai – ir rašomojo stalo, kompiuterio ar mobiliojo telefono. Jau prasidėjus mokslo metams, lėšų reikia skirti ir pratyboms.
„Nauji mokslo metai – svarbus etapas visai šeimai, tačiau jis dažnai reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir išlaidas. Planuojant pirkinius, ypač brangesnius, būtina įsivertinti finansines galimybes – nusimatyti kokią sumą galite išleisti mokyklinėms priemonėms ar kitiems daiktams. Nenukrypti nuo suplanuoto biudžeto gali padėti iš anksto sudarytas sąrašas, jei įmanoma, jį reikėtų aptarti su vaiko mokytoja“, – priminė Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė.
Ekspertės žodžiais, ruošiantis mokslo metams chaoso ir streso padėtų išvengti finansų planavimas, pavyzdžiui, visus metus kas mėnesį atsidedama tam tikra pinigų suma. To nepadarius, labai svarbu įsivertinti galimą skirti biudžetą ir jo laikytis, neskubėti impulsyviai pirkti daiktų, nepasiduoti nuolaidų ir akcijų karštinei. „Kas mėnesį pildomas vaiko indėlis ar terminuotasis indėlis taip pat gali būti puiki priemonė iš anksto pasiruošti laukiančioms išlaidoms, ruošiantis mokyklai, o vėliau – studijoms, taip pat įdarbinti turimas lėšas. Galbūt, vaiko indėlis – prasminga dovana rugsėjo 1-osios proga?“ – kalbėjo pašnekovė.
Pasiruošimas naujiems mokslo metams gali tapti puikia finansinio raštingumo pamoka vaikams. „Kartu atlikdami turimų daiktų reviziją, sudarinėdami reikalingų priemonių sąrašą, vaikams padedate suprasti, kodėl svarbu planuoti išlaidas, kaip įvertinti daiktų kainą ir kokybę, ypač jei jie naudojami kasdien. Skatinkite vaikus norimam daiktui, kuris nebuvo suplanuotas įsigyti, panaudoti santaupas arba susitaupyti ir jį įsigyti vėliau, aptarkite norus, galimybes ir poreikius, o kartais pasitelkite šiek tiek kūrybiškumo: turimus daiktus galima atnaujinti, keistis su draugų šeimomis, įsigyti iš aukštesnių klasių mokinių tėvų, pavyzdžiui, uniformą ar vadovėlius“, – komentavo J. Rėkutė.
Skirti laiko emociniam pasiruošimui
Vaikų ir paauglių psichologė, paskyros socialiniame tinkle „Vaikų psichologija tėvams“ autorė Natalja Kulakovskaja pritaria, jog apsipirkimas ruošiantis naujiems mokslo metams – svarbi proceso dalis, nes prisideda prie laukimo, malonaus jaudulio, net motyvacijos eiti į mokyklą.
„Iš praktinės pusės kuprinė arba penalas su vaiko mėgstamu personažu atlieka tą pačią funkciją kaip paprasta kuprinė, tačiau emociškai ji, papuošta vaiko mėgstamiausiu herojumi, svarbi nusiteikimui – vaikas tikrai labiau džiaugsis, galėdamas vadovėlius ar sąsiuvinius įsidėti į kuprinę, kurią pats išsirinko. Jei tėvams vaiko išsirinktas daiktas atrodo netinkamas, pavyzdžiui, kuprinė per maža, nėra reikalingų skyrių, galime ieškoti alternatyvų ir kalbėtis, jog galbūt negalime įsigyti norimos kuprinės, bet galime išsirinkti sąsiuvinių ar rašiklį su mėgstamu personažu“, – patarė psichologė.
Pašnekovės žodžiais, psichologiškai mokyklai pradedama ruoštis ne prieš rugsėjo 1-ąją, vaikai tam ruošiami priešmokyklinio ugdymo grupėje, kur mokosi bendrauti, spręsti įvairias socialines situacijas, mokosi laikytis taisyklių, disciplinos. Dar prieš pradėdami mokytis mokykloje vaikai jau mokosi išsikelti tikslus, jų siekti, patyrus nesėkmę, ją įveikti.
„Kaip rodo patirtis, emociniam vaikų pasiruošimui naujiems mokslo metams, ypač svarbi šeima, jos palaikymas, tėvų skiriamas dėmesys patiriamai sėkmei ir nesėkmei. Svarbu nepamiršti, jog pirmokui labai reikalinga stabili atmosfera namuose – ji prisideda prie lengvesnės adaptacijos mokykloje, padeda vaikui jaustis svarbiam, labiau savimi pasitikėti, rasti savo vietą naujame besiformuojančiame socialiniame rate, kuriame atsiduria“, – paaiškino psichologė.
